Ne vienus metus gydžiau fizines žmonių negalias, tačiau supratau, kad labai daug ką galima pakeisti, jei pakeisime požiūrį į savo jausmus, elgesį, gyvenimo būdą, santykį su aplinka. Kartais užtenka noro, asmeninių pastangų ir specialisto pagalbos, kad pagerėtų savijauta ir sugrįžtų pasitikėjimas bei šypsena.

Gydytoja psichoterapeutė

Rūta Kažimėkienė

Kiekvienas mūsų nors kartą gyvenime esame atsidūrę tokiose situacijose, kai atrodo, jog pačiam išsikapstyti bus labai sunku ar nepavyks ir jaučiame, kad reikėtų pagalbos.

Psichoterapija yra procesas, tai nėra vienkartinis lengvas užsiėmimas ar tiesiog malonus pokalbis. Tai darbas su savimi, kuris remiasi vidinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu , priėmimu ir keitimu. Tarpasmeniniai santykiai, asmenybės ypatumai, patirtys ir problemos yra labai įvairūs, bet mokslas padeda tai suprasti kaip nuoseklią, tam tikrais dėsniais pagrįstą sistemą. Mūsų vidinis pasaulis nėra chaotiškas, jis turi gana aiškią struktūrą, priežastingumą , siekius ir motyvus. Gaila, bet atsitinka taip, kad kartais to pasaulio dalys nesutaria viduje, kelia nerimą ar kitokius simptomus, lemia konfliktiškus ar nuviliančius santykius. Ir pažvelgus į save giliau, kiek iš šalies, galime pastebėti pasikartojančius elgesio būdus ar situacijas, kurios veda link to paties rezultato – pasijuntame nesėkmingi, nerimastingi, išsigandę, praradę santykius ar socialinę padėtį, vidinę ramybę. Psichoterapija gali padėti žmogui ne tik tai pamatyti, bet ir suprasti, kodėl jam būdingi tokie elgesio ar santykių būdai bei juos keisti.

Psichoterapija – tai gydymo būdas, kai padedant specialistui pokalbio metu nagrinėjami tarpasmeniniai santykiai, požiūris į supantį pasaulį ir santykis su juo, įprastiniai elgesio modeliai, tuo siekiant ilgalaikių pokyčių paciento asmenybėje. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip vienas iš kai kurių psichikos sutrikimų gydymo metodų, tiek kaip galimybė žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, suvokti iki tol dar nežinotus dalykus apie save.

Psichoterapeutas yra specialistas, turintis atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kognityvinė elgesio terapija, kurios specialistė aš esu, Lietuvoje studijuojama LSMU podiplominių studijų programoje, studijos trunka 3 metus. Jų metu mokomasi teorijos, praktikos ir būsimasis terapeutas pats dalyvauja psichoterapijos užsiėmimuose . Šiuo metu Lietuvoje yra daug įvairių psichoterapijos krypčių, jos mokymo būdų, tad klientui verta , prieš pradedant psichoterapiją, pasidomėti, kokiai mokyklai, profesinei bendruomenei psichoterapeutas atstovauja ir kokią kvalifikaciją turi.

Kognityvinė elgesio terapija – tai viena iš psichoterapijos rūšių, iš kitų išsiskirianti visų pirma tuo, kad šis gydymo metodas yra moksliškai pagrįstas, o jo efektyvumą galima įvertinti atlikus klinikinius tyrimus. Tai psichoterapijos metodų rinkinys, kuris siūlo įrodymais pagrįstas gydymo priemones didelei emocinių sunkumų įvairovei - depresijai, nerimui, panikos priepuoliams, potrauminio streso sutrikimui, nemigai. Jos terapines priemonės siekia suteikti žmogui naujų įgūdžių, kurie leistų įveikti kylančius sunkumus pakeitus įveikos strategijas bei santykį su varginančiais reiškiniais bei svarbiais asmenimis. Taip šalinami sutrikimą palaikantys mechanizmai arba mažinama jų įtaka kasdienybei. Terapijos trukmė priklauso nuo sunkumų pobūdžio, dažniausiai trunka 12-20 savaičių.

Kognityvinė elgesio terapija jungia dvi labai veiksmingas psichoterapijos rūšis – kognityvinę ir elgesio terapijas. Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys. Elgesio terapija taip pat moko kaip nuraminti jausmus ir kūną bei pasijusti geriau, pradėti galvoti aiškiau, lengviau apsispręsti. Kognityvinė terapija moko, kaip tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime, be pakankamos priežasties priversdami jausti nerimą, depresiją arba pyktį ar provokuodami netinkamus veiksmus. Derinant šias abi terapijas galima labai efektyviai sumažinti psichologinį diskomfortą ir palengvinti gyvenimą.
Kognityvinė elgesio terapija remiasi “čia ir dabar” principu: psichoterapinės intervencijos fokusuojamos į dabartį, sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai. Šios terapijos intervencijos nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms, vietoj to ji stengiasi padėti sukurti naują, labiau pritaikytą būdą geriau gyventi ir jausti dabartį.

Psichoterapijos taikymas turi savo taisykles. Tam, kad būtų galima saugiai tyrinėti žmogaus dvasinį pasaulį, turi būti ir atitinkamos sąlygos – kaip ir bet kuriai medicininei intervencijai ar sėkmingam bet kokios srities projektui. Terapeutas privalo užtikrinti konfidencialumą – nuo šios prievolės, pagal psichoterapeuto darbo etiką, jis atleidžiamas vaikų išnaudojimo atveju ar kai sužinoma, kad klientas planuoja kriminalinį nusikaltimą. Įprasta vieno susitikimo – sesijos – trukmė yra 50-55 min. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo, kliento tikslų. Iš pradžių vyksta diagnostiniai pokalbiai, kol suprantama problemos esmė, jos ryšys su kliento gyvenimo istorija, pokyčių galimybės. Jei terapeutas klientui, o klientas terapeutui „tinka“ ( abu mato galimybę tolesniam darbui), kartu suformuluojami terapijos tikslai, aptariama terapijos trukmė. Terapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius problemų sprendimo būdus nei buvo naudojami iki tol. Dėl to pacientas dažnai turi atlikti “namų darbus” tarp terapijos seansų, kad išbandytų naujus problemų sprendimo būdus. Gydymas vidutiniškai trunka 3-4 mėn., susitinkant kartą per savaitę, tačiau pavieniais atvejais gydymas gali trukti tiek trumpiau, tiek ilgiau nei numatyta.
Sudaromas susitarimas – dažniausiai žodinis, gali būti ir raštu. Jame susitariama, kokiu dažniu lankysis klientas (paprastai – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę), kokiu laiku (paprastai stengiamasi laikytis to paties laiko kas savaitę), kokią kainą mokės, kaip bus elgiamasi, jei klientas dėl kokių nors priežasčių praleidinės susitikimus, kaip bus planuojamos atostogos.

Psichoterapijoje rezultatas priklauso ne tik nuo psichoterapeuto kvalifikacijos, bet ir nuo kliento pastangų, motyvacijos. Tai nėra įprasti gydytojo ir paciento santykiai, kai gydytojas, pvz. neurologas, apžiūri atlieka tyrimus ir paskiria gydymą tabletėmis. Šiuo atveju pacientas yras tarsi pasyvus. Psichoterapijoje pacientas, siekdamas pokyčių, turi prisiimti pareigą bendradarbiauti, stengtis, atvykti į susitikimus, laiku atsiskaityti . Sesijų metu stengtis kalbėti tai, kas jam svarbu, kiek įmanoma – nuoširdžiai ir atvirai, kartais – peržengiant tam tikrą diskomforto jausmą.