Kaip depresija atima gyvenimo spalvas

Kiekvieną rytą tenka stipriai susikaupti, kad išlipti iš lovos ir imtis kasdieninių darbų. Aplinkiniai nesupranta, kiek tai kainuoja jėgų ir pastangų. Širdį užgulęs sunkumas, liūdesys ir širdgėla. Visą dieną kankina mintys apie nepakankamai gerai atliktus darbus, „ne tokius“ žvilgsnius, nepavykusius pokalbius. Žmogus jaučiasi visiškai niekam tikęs, nenaudingas ir nereikalingas. Viską apgaubė neviltis.

Ką galime vadinti depresija
Paskutiniu metu dažnai aptarinėjama liga - depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys. Pagrindiniai požymiai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas, kurie turi trukti ne mažiau kaip 2 savaites. Taigi, depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpi nuotaikos pablogėjimai po sudėtingų gyvenimo įvykių. Ir tai tikrai nėra retas reiškinys. Moksliniai tyrimai rodo, jog praktiškai kas antras iš mūsų gyvenime patiriame nors vieną vidutinės depresijos epizodą, o lengvos depresinės būklės pasitaiko visiems be išimties.

Kaip pasireiškia depresija
Vienas pagrindinių simptomų yra prislėgta nuotaika, kurią papildo liūdesys, neaiškaus ilgesio jausmas, „tuštumos jausmo“ išgyvenimas, gyvenimas tampa tarsi bespalvis. Netekus malonumo jausmo ta veikla, kuri seniau būdavo maloni, dabar jau nebedžiugina. Ir dar depresijai labai būdinga energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Jaučiamės nuolat pavargę, nėra jėgų atlikti kasdienius darbus. Šalia pagrindinių simptomų, yra ir daug kitų, dažnai pasitaikančių, tokių kaip nemiga, dirglumas, jautrumas sudėtingesnėse situacijose, vengimas bendrauti, nerimo epizodai, nuolatinis kaltės jausmas, menka savivertė, sunkumai susikaupti, apetito netekimas, potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, siekiant užsimiršti, mintys apie savižudybę.

Kodėl susergame depresija
Mūsų smegenys – ypatingai sudėtinga struktūra, kurios iki galo dar neperprato niekas. Žmogaus mintis, emocijas ir elgesį tiek būnant sveiku, tiek susirgus, lemia daugybė veiksnių. Todėl gali būti, kad ligos išsivystymo variantų yra tiesiog begalybė, ir vienu sakiniu pasakyti, kodėl susergame depresija, tiesiog neįmanoma. Kaip ir vienos priežasties nėra ir negali būti. Paprastai susisluoksniuoja visos įmanomos priežastys ir sukuria savo kombinaciją, kuri ir paleidžia ligos mechanizmą. Labai svarbus yra įgimtas polinkis sirgti psichikos ligomis arba liguistai reaguoti į nepalankų aplinkos poveikį, ir jį nulemia įgimti galvos smegenų medžiagų apykaitos ypatumai. Tačiau vien polinkio sirgti nepakanka. Reikalingi veiksniai, kurie išprovokuoja, „užveda“ psichikos sutrikimus. Paprastai tai psichologiniai ar socialiniai veiksniai - konfliktai, netektys, skyrybos, staigūs priverstiniai gyvenimo būdo pokyčiai. Kai jau turime polinkį sirgti, provokuojantį veiksnį, gali pradėti vystytis depresija. Tačiau ji gali greitai baigtis ir praeiti savaime. Kad liga progresuotų, dar reikalingi ir tam tikri palaikantys veiksniai iš aplinkos: piktnaudžiavimas alkoholiu, lėtinės ligos, nesutarimai šeimoje, nepasitikėjimas savimi, problemos darbe, skurdas. Taigi, kad liga progresuotų, labai svarbūs tie palaikantys veiksniai, kitaip sakant – užsitęsusios kasdieninės problemos.

Kaip nustatoma ir gydoma depresija
Šią ligą diagnozuoja gydytojas ir nederėtų depresijos „diagnozuotis“ patiems, nors žurnaluose ar internete informacijos ir gausybė. Preliminarų savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist), ir šias skales galima laisvai susirasti internete. Tačiau svarbiausias dalykas, pajutus depresijos simptomus kreiptis į kvalifikuotą specialistą, išdrįsti ieškoti pagalbos, žengti tą pirmąjį žingsnį. Vėliau, kai jau pradedame gydytis, užsisuka visa pagalbos sistema, jau nebėra taip sunku. Depresijos gydymas dažniausiai susideda iš gydymo vaistais antidepresantais ir psichoterapijos. Kartais gydoma vien tik vaistais, kartais, ypač lengvos depresijos formos – vien tik psichoterapija. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad vis tik veiksmingiausiai depresija gydoma kombinuotai – derinant medikamentus ir psichoterapiją.